 |
Mes, kaip ir daugelis jaunų žmonių mėgstame išbandymus ir nuotykius, tačiau gavusios pasiūlymą dalyvauti piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą rimtai suabejojome ar sugebėsime įveikti 70 km savo jėgomis ar pakaks ryžto ir užsispyrimo. Nusprendėme išbandyti save trijų dienų kelionėje.Jau ankstų rytą prie Kryžių kalno būriavosi piligrimai, kurie pasibaigus šv. Mišioms, lydimi giesmių ir susikaupimo pradėjo kelionę link savo tikslo. Viso žygio metu mums padėjo savanoriai bei kareiviai, kurie rūpinosi, kad mes sočiai pavalgytume bei gerai išsimiegotume jų statytose palapinėse. Kelionės metu mus žavėjo kitų žmonių gerumas bei dosnumas. Nors ėjome įvairiausiais takeliais ir vieškeliais, daug Lietuvos žmonių mus palaikė. Žinodami, kad kelionės metu galime išalkti, pakelėse dalindavo savo išaugintus vaisius, duodavo atsigerti vandens, taip pat skatindavo nepasiduoti ir užbaigti pradėtą kelionę. Kelionės metu visi piligrimai buvome tarsi didelė šeima, bendravome įvairiomis temomis, todėl susiradome daug draugų ir bendraminčių. Per tris dienas spėjome ne tik susidraugauti su naujais žmonėmis, bet ir aplankyti keletą žymių Lietuvos vietų: Tytuvėnus, Rėkyvos ežerą, Šiluvą. Ne tik dienas, bet ir naktis leidome linksmai. Visi drauge prie laužo dainavome dainas, kūrėme prisistatymus, žaidėme žaidimus. Prie visų piligrimų kelionėje prisidėjo ir linksmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Geros nuotaikos nesugadino net blogos oro sąlygos - liūtys, šaltas vėjas. Nors visi buvome iki paskutinio siūlo šlapi, užsispyrėme pabaigti ką pradėjome. Žinoma tai buvo labai sunki kelionė, kuri pareikalauja daug ištvermės, tačiau mes nesigailime, nes žinome, kad jaunam žmogui nėra neįveikiamų dalykų, todėl didžiuojamės, kad buvome vienos iš tų 1300 piligrimų, kurios pasiryžo save išbandyti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
|